išteisinti


išteisinti
ištéisinti tr. 1. LL265,269, NdŽ, įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv.refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk an manę bėdą ir išsitéisysi Pv. Jau neišsiteisysi, aš tave paduosiu in sūdą (ps.) Brt. Nuvestas ant kartuves, jis sako: duokit gi man išsitéisint BM15(Skp). Dieną prokuroras atvykęs paprašė išsiteisinti TS1899,4. Tad esi kaltas ižtéisintis jam ižg to DP296. Neišmetinės ten (per paskutinįjį teismą) tokių nuodėjų, iš kurių galėtumi išsiteisinti P. | Turu dar išsiteisinti, dėl ko aš rašau: darbun-si, dirvo-si Jn. 2. 1, NdŽ, , Krs pripažinti teisiamąjį esant nekaltą, nebaustiną: Maloningas teismas ištéisino kaltininką Š. A tu negalėtumi stoti mun už advokatą, kaip noris ištéisyti muni? Kv. Sūdas tą žmogų neva išteisino, ale ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. Nežinau, kaip nuteis, bet tikiuosi išteisinama Žem. Išteisinamąjį sprendimą Berlyno aukščiausioji teismo įstaiga patvirtino B.Sruog. 3. bažn. laikyti teisiu, nenusidėjusiu, atleisti kaltes: O teip patis vienas intikėjimas nė vieno neižtéisys, nė vieno neižganys DP227. Nes iš savo žodžių (pagal tai, ką esi kalbėjęs) būsi išteisintas ir iš savo žodžių būsi pasmerktas SkvMt12,37. 4. Š įrodyti, pagrįsti tinkamumą: Tarp Jauniaus terminų yra nemaža tokių, kurie sunku, bent man, išteisinti žmonių kalbos dėsniais J.Jabl. Reikia ištéisinti žėdną žodį J. 5. pripažinti esant leistiną, nesmerktiną: Ieškojimas laimės kaipo priežastis bėgimo į Ameriką yra neišteisinamas V.Kudir. Apsileidimą gali išteisinti sunkus gyvenimas TS1897,6. 6. refl. įvykti, pasitvirtinti: Neužilgu paregėsi, argi mano žodžiai neišsiteisins I. Vis (visa) išsiteisino, idant išsipildytų raštas brš. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išteisinti — ištéisinti vksm. Tei̇̃siamąjį ištéisino pagal̃ visùs paréikštus káltinimus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisinimas — sm. (1) → išteisinti: 1. LL265,269, Rtr, NdŽ, KŽ Kiekvienas iš mūsų nešiojamės savyje gėrio ir blogio pradą, mirtį ir gyvybę, pasmerkimą ir išteisinimą J.Avyž. ║ refl. Sut, N, I, P, NdŽ, KŽ: Išsiteisinimo žodžiai R319, MŽ427. Prikaišiojimui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmetimas — atmetìmas sm. (2) 1. Sut → atmesti 2. 2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl. 3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmetìmas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? ... Ar atmetimą nuog Dievo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsūdyti — 2 ×atsū̃dyti tr. 1. N, K, KII284 nuteisti: O kuningaikštis atsūdijo tokią provą DS60(Rs). 2. Q12, Sut priteisus grąžinti: Vaikų nebuvo, tai ir žemę atsū̃dijo man Pb. Sūdžia ant mūsų pusės atsū̃dijo KB120. 3. išteisinti: Ką per nekaltą atsū̃dyti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bailinimas — bailìnimas sm. (1), bailinimas (1), baĩlinimas (1) [K] → bailinti: Nei gąsdinimais, nei bailìnimais jo nesudrausi – trankosi per vakarus Brt. | refl.: Kuo išteisinti bailinimąsi žmonių? Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdangoti — 2 išdangoti tr. JI292 išteisinti, apginti. dangoti; apsidangoti; išdangoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language